- vienašališkas
- vienašãliškas, -a adj. (1)
1. susijęs su viena puse: Kai kurioms [samanų] rūšims ir net gentims būdingas vienašališkas lapų išlenkimas rš.
2.
vienašãliškai adv. darant vieną pusę kitokią, vienpusiškai: Mano aštuonianytis kanapėtasai andarokas vienašãliškai austas Kp.3. vienos šalies atliekamas, vykdomas: Vienašãliškas sprendimas NdŽ. Anuliavimas – vienašališkas akto, sutarties arba teisių panaikinimas LTEI272.vienašãliškai adv.: Jei nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų, nuomininkas ir nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį sp.4. NdŽ neapimantis, neatspindintis įvairovės: Vienašãliška nuomonė DŽ. Jo raštai vienašãliški Rtr. Svarbu, kad laikraščių puslapiuose atsispindėtų ne vienašališki samprotavimai, o įvairios nuomonės sp. Baudžiavos dokumentai labai negausūs ir labai vienašališki rš.vienašãliškai adv.: Daugumas pedagogų auklėjimą supranta vienašališkai, kaip suaugusiųjų veikimą rš.5. BŽ313, Rtr, NdŽ, KŽ šališkas, neobjektyvus: J. Juškos gramatika turi nemažai trūkumų, bet recenzentų kritika taip pat buvo vienašališka LKV127.vienašãliškai adv. NdŽ, KŽ, J.Jabl: Nukalbėjo vienašãliškai Rtr. Jis elgiasi vienašališkai J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.